Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje: ką reikia žinoti apie išgryninimą

Paskutinį kartą atnaujinta: 2025 gegužės, 13

Kriptovaliutos vis dažniau naudojamos tiek investicijoms, tiek kasdieniams atsiskaitymams, tačiau daugeliui kyla klausimų, kaip jos apmokestinamos Lietuvoje. Ar reikia mokėti mokesčius už kriptovaliutų pelną? Kada reikia deklaruoti pajamas? Kokius mokesčius taiko VMI?

Lietuvoje kriptovaliutos laikomos finansiniu turtu, todėl jų pardavimas ar keitimas į kitą turtą gali būti apmokestinamas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kriptovaliutų apmokestinimą Lietuvoje, deklaravimo reikalavimus ir būdus optimizuoti mokesčius.

Ar Lietuvoje reikia mokėti mokesčius už kriptovaliutas?

Lietuvoje kriptovaliutos nėra pripažįstamos oficialia valiuta, tačiau jos laikomos finansiniu turtu. Dėl šios priežasties bet koks pelnas, gautas iš jų pardavimo ar keitimo, yra apmokestinamas pagal Lietuvos mokesčių inspekcijos (VMI) taisykles.

Kada reikia mokėti mokesčius?

Kai parduodate kriptovaliutas už eurus ar kitą fiat valiutą – jei parduodant gaunate pelno, turite jį deklaruoti ir sumokėti mokesčius.
Kai atsiskaitote už prekes ar paslaugas kriptovaliutomis – jei kriptovaliutų vertė nuo įsigijimo momento padidėjo, turite sumokėti mokestį už kapitalo prieaugį.
Kai gaunate kriptovaliutas kaip atlyginimą ar dovaną – jei už darbą gaunate atlygį kriptovaliutomis, tai laikoma pajamomis ir turi būti deklaruojama.
Kai dalyvaujate staking’e, lending’e ar DeFi protokoluose – jei iš šių veiklų gaunate pelną, jis taip pat gali būti apmokestinamas.

Kada nereikia mokėti mokesčių?

Jei tik laikote kriptovaliutas ir jų neparduodate ar nekeičiate į kitą turtą.
Jei patiriate nuostolį iš kriptovaliutų sandorių – nuostolis negali būti perkeliamas į kitus mokestinius laikotarpius.
Jei iš kriptovaliutų per metus uždirbate mažiau nei 2500 € – šis pelnas neapmokestinamas (taikoma GPM lengvata).

Kaip apmokestinamos kriptovaliutų pajamos?

Kriptovaliutų pajamos Lietuvoje gali būti apmokestinamos skirtingai, priklausomai nuo to, kaip jos buvo gautos. VMI traktuoja kriptovaliutų pajamas kaip finansinį turtą, todėl taikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), o tam tikrais atvejais – ir pelno mokestis juridiniams asmenims.

Kapitalo prieaugio mokestis (GPM)

Privatūs asmenys, parduodantys kriptovaliutas už eurus arba atsiskaitantys jomis už prekes/paslaugas, turi mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM):

• Jei metinis pelnas neviršija 2500 € – GPM netaikomas.
• Jei pelnas viršija 2500 € – viršijančiai sumai taikomas 15 % GPM.
• Jei per metus gaunate daugiau nei 120 VDU (~231 000 €) – taikomas 20 % GPM viršijančiai daliai.

Kaip apskaičiuoti pelną?
Pelnas = Pardavimo kaina – Įsigijimo kaina – Kiti su pardavimu susiję mokesčiai.

Pavyzdys:

• Jūs nusipirkote 1 ETH už 1500 €.
• Po kurio laiko pardavėte 1 ETH už 2500 €.
• Jūsų kapitalo prieaugis = 2500 € – 1500 € = 1000 €.
• Kadangi suma nesiekia 2500 €, mokestis netaikomas.

Pajamos iš kriptovaliutų kaip verslo veikla

Jei kriptovaliutų pardavimas vyksta nuolat, VMI tai gali laikyti individualia veikla ir taikyti kitus mokesčius:

• 15 % GPM arba 5 %, jei atitinkate lengvatines sąlygas.
• Sodra (PSD + VSD) – 19,5 %, jei pajamos viršija nustatytą ribą.
• Privaloma registruotis kaip individualios veiklos vykdytojui.

Kriptovaliutų kasybos (mining) apmokestinimas

Kriptovaliutų kasimas Lietuvoje traktuojamas kaip ekonominė veikla, todėl:
Jei kasate asmeniškai – pajamos laikomos individualia veikla, taikomas GPM ir socialinio draudimo mokesčiai.
Jei veiklą vykdo įmonė – taikomas pelno mokestis (15 % arba 5 %, jei atitinka smulkaus verslo kriterijus).
Privaloma apskaityti išlaidas – elektros sąnaudas, įrangos amortizaciją.

Pajamos iš stakingo, lendingo ir DeFi protokolų

Stakingo ir lendingo pajamos laikomos finansinėmis pajamomis ir apmokestinamos 15 % GPM.
DeFi pajamos (pvz., yield farming) taip pat gali būti laikomos kapitalo prieaugiu ir apmokestinamos įprastine tvarka.
Jei pelnas iš šių veiklų viršija 2500 €, būtina deklaruoti.

Dovanos ir paveldėjimas

• Jei gaunate kriptovaliutas kaip dovaną iš šeimos nario, mokestis netaikomas.
• Jei dovana gauta iš trečiosios šalies, gali būti taikomas GPM.
• Paveldėjimas apmokestinamas įprastine paveldėjimo mokesčių tvarka.

Kada reikia mokėti kriptovaliutų mokesčius?

Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje priklauso nuo to, kokius sandorius atliekate ir kokiu būdu gaunate pajamas. Svarbu žinoti, kada atsiranda mokestinė prievolė ir kada reikia pateikti deklaraciją.

Kada atsiranda prievolė mokėti mokesčius?

Mokesčius reikia mokėti, kai atliekami šie veiksmai:

Parduodate kriptovaliutas už fiat valiutą (EUR, USD ir kt.): Jei parduodate kriptovaliutas ir gaunate pelną, jis apmokestinamas kaip kapitalo prieaugis.

Keičiate vieną kriptovaliutą į kitą (pvz., BTC į ETH): Ši operacija taip pat gali būti apmokestinama, nes VMI traktuoja ją kaip turto pardavimą. Pelnas apskaičiuojamas pagal skirtumą tarp įsigijimo kainos ir naujos kriptovaliutos vertės sandorio metu.

Atsiskaitote už prekes ar paslaugas kriptovaliutomis: Jei kriptovaliutos vertė nuo įsigijimo padidėjo, VMI tai laiko kapitalo prieaugiu ir reikia sumokėti mokesčius.

Gaunate pajamas iš stakingo, lendingo ar DeFi platformų: Pajamos, gautos už turimų kriptovaliutų laikymą (pvz., stakingo atlygis), yra apmokestinamos.

Uždirbate iš kriptovaliutų kasimo (mining): Tai laikoma ekonomine veikla, todėl taikomi gyventojų pajamų arba pelno mokesčiai.

Gavote kriptovaliutų dovanų iš trečiosios šalies: Jei dovana gaunama ne iš šeimos nario, gali būti taikomas gyventojų pajamų mokestis.

Kriptovaliutų prekyba P2P platformose (pvz., Binance P2P, LocalCoinSwap): Pajamos iš P2P prekybos taip pat apmokestinamos, jei gaunate pelną.

Kada nereikia mokėti mokesčių?

Laikote kriptovaliutas ir jų neparduodate: Jei tiesiog saugote kriptovaliutas savo piniginėje, mokesčių mokėti nereikia.

Pardavėte kriptovaliutas, bet patyrėte nuostolį: Kriptovaliutų nuostoliai negali būti perkelti į kitus mokestinius laikotarpius ar kompensuoti kitų pajamų mokesčių.

Metinis kapitalo prieaugis neviršija 2500 €: Ši suma yra neapmokestinama pagal GPM lengvatą.

Gavote dovaną iš šeimos nario: Kriptovaliutos, gautos kaip dovana iš artimųjų (pvz., tėvų, sutuoktinio, vaikų), neapmokestinamos.

Kada reikia pateikti deklaraciją?

Deklaravimo terminai:
Iki gegužės 1 d. – reikia pateikti metinę pajamų deklaraciją (GPM311 forma) per VMI sistemą.

Kokius duomenis reikia pateikti?
Kriptovaliutų pardavimo sandorių sąrašą.
Kriptovaliutų įsigijimo kainą.
Pajamų šaltinius (stakingas, mining, P2P prekyba).

Svarbu! Jei nevykdote deklaravimo, VMI gali pritaikyti baudas ar palūkanas už pavėluotus mokėjimus.

Kaip apskaičiuoti mokėtinus mokesčius?

Norint teisingai deklaruoti ir sumokėti kriptovaliutų mokesčius Lietuvoje, būtina tiksliai apskaičiuoti pelną ar nuostolį iš prekybos, stakingo ar kasybos. VMI reikalauja, kad būtų naudojama teisinga apskaitos metodika, įrodanti sandorių istoriją ir pelno dydį.

Kaip apskaičiuoti pelną iš kriptovaliutų pardavimo?

Kriptovaliutų pardavimo pelnas apskaičiuojamas pagal formulę:

Pelnas = Pardavimo kaina – Įsigijimo kaina – Sandorio mokesčiai

Pavyzdys:

• 2022 m. nusipirkote 0.5 BTC už 10 000 €.
• 2024 m. pardavėte 0.5 BTC už 20 000 €.
• Birža pritaikė 0.1 % sandorio mokestį (20 €).
• Jūsų kapitalo prieaugis = 20 000 € – 10 000 € – 20 € = 9 980 €.

Jei bendra metinė kriptovaliutų prekybos suma neviršija 2500 €, šis pelnas neapmokestinamas.
Jei viršija – taikomas 15 % GPM mokestis nuo viršijančios sumos.

Mokėtinas GPM: 9 980 € × 15 % = 1 497 €

Ar kriptovaliutų keitimas į kitą kriptovaliutą yra apmokestinamas?

Taip! Jei keičiate vieną kriptovaliutą į kitą (pvz., BTC į ETH), tai laikoma realizacija ir reikia apskaičiuoti kapitalo prieaugį.

Pavyzdys:

• 2023 m. nusipirkote 1 ETH už 1500 €.
• 2024 m. iškeitėte 1 ETH į 0.02 BTC, kuris tuo metu buvo vertas 2500 €.
• Pelnas = 2500 € – 1500 € = 1000 €.

Kadangi pelnas neviršija 2500 €, mokestis netaikomas.

Kaip apskaičiuoti pajamas iš stakingo, lendingo ir DeFi?

Jei gaunate kriptovaliutų kaip atlygį iš stakingo ar lendingo platformų, jos laikomos pajamomis ir apmokestinamos 15 % GPM.

Pavyzdys:

• 2024 m. turėjote 10 ETH stakinge, kuris jums sugeneravo 0.2 ETH (400 € vertės) atlygio.
• Šios pajamos yra apmokestinamos 15 % tarifu.
• Mokėtinas GPM: 400 € × 15 % = 60 €.

Svarbu! Pajamos iš stakingo ir lendingo apmokestinamos tada, kai jas gaunate, o ne kai parduodate.

Kaip apskaičiuoti kriptovaliutų kasimo (mining) pajamas?

Kriptovaliutų kasimo pajamos laikomos ekonomine veikla, todėl taikomi mokesčiai priklauso nuo to, ar veikla vykdoma kaip:
Individuali veikla – taikomas 15 % GPM + privalomi socialinio draudimo mokesčiai (VSD + PSD).
Įmonės veikla – taikomas pelno mokestis (15 % arba 5 % smulkioms įmonėms).

Pavyzdys:

• 2024 m. jūs iškasėte 0.1 BTC, kurio vertė gavimo metu buvo 4000 €.
• Jei tai individuali veikla, reikia sumokėti 15 % GPM.
• Mokėtinas mokestis: 4000 € × 15 % = 600 €.

Kaip apskaičiuoti nuostolius?

Jei parduodate kriptovaliutas nuostolingai, VMI neleidžia perkelti šių nuostolių į kitus mokestinius laikotarpius ar kompensuoti kitų pajamų mokesčių.

Pavyzdys:

• 2022 m. nusipirkote 1 LTC už 200 €.
• 2024 m. pardavėte 1 LTC už 100 €.
• Nuostolis = 200 € – 100 € = –100 €.

Šis nuostolis negali būti perkeliamas į kitus metus ar sumažinti mokėtino GPM už kitus pelningus sandorius.

Kokius dokumentus reikia pateikti deklaruojant kriptovaliutų pajamas?

Norint teisingai deklaruoti kriptovaliutų pajamas, svarbu turėti visus reikiamus dokumentus ir aiškią sandorių apskaitą. VMI gali pareikalauti įrodymų apie jūsų sandorius, todėl būtina tvarkingai saugoti visus įrašus.

Pagrindiniai dokumentai deklaravimui

• Metinė pajamų deklaracija (GPM311 forma) – pagrindinis dokumentas, kurį reikia pateikti VMI iki gegužės 1 d.
• Kriptovaliutų pirkimo ir pardavimo istorija – išrašai iš kriptovaliutų biržų ar P2P platformų.
• Kriptovaliutų įsigijimo kaina – būtina turėti įrodymus apie kriptovaliutų įsigijimą (sąskaitos išrašai, banko pervedimai).
• Pajamos iš stakingo, mining’o ir DeFi – jei gavote kriptovaliutas kaip atlygį, reikalingi išrašai, patvirtinantys šių pajamų dydį.
• Konvertavimo į kitą kriptovaliutą duomenys – jei keitėte vieną kriptovaliutą į kitą, reikalinga sandorių istorija.

Kaip gauti reikiamus išrašus iš kriptovaliutų biržų?

Dauguma biržų leidžia atsisiųsti prekybos ir operacijų istoriją CSV ar PDF formatu.

Binance – „Transaction History“ skiltyje galima atsisiųsti prekybos ir išėmimų išrašus.
Bybit – „Order History“ arba „Assets Report“ pateikia duomenis apie pirkimus ir pardavimus.
OKX, KuCoin – turi operacijų istorijos atsisiuntimo funkciją „Export Transaction History“.

Patarimas: Saugojimo laikotarpis – rekomenduojama saugoti visų sandorių įrašus bent 5 metus, nes VMI gali prašyti pateikti informaciją apie ankstesnius metus.

Deklaracijos pateikimo procesas

• Prisijunkite prie VMI deklaravimo sistemos (EDS) per „Mano VMI“.
• Atidarykite GPM311 deklaracijos formą.
• Nurodykite kriptovaliutų pardavimo pajamas – įrašykite pelną ir susijusias išlaidas.
• Pridėkite stakingo, mining’o ar DeFi pajamas (jei taikoma).
• Pateikite deklaraciją ir sumokėkite mokesčius iki gegužės 1 d.

Svarbu! Jei mokesčiai nesumokami laiku, VMI gali taikyti delspinigius.

Kaip apskaityti kriptovaliutų nuostolius?

Jei parduodate kriptovaliutas nuostolingai, šių nuostolių negalima perkelti į kitus metus.
Tačiau deklaracijoje verta pateikti tikslius sandorių duomenis, kad būtų aišku, jog pajamos nebuvo gautos.

Ar yra būdų optimizuoti mokesčius?

Kriptovaliutų investuotojai dažnai ieško teisėtų būdų sumažinti mokestinę naštą. Lietuvoje galioja tam tikros taisyklės, kurios leidžia optimizuoti mokesčius, tačiau svarbu laikytis VMI reikalavimų, kad išvengtumėte baudų.

Kapitalo prieaugio lengvata – 2500 € neapmokestinama suma

Pajamos iš kapitalo prieaugio iki 2500 € per metus yra neapmokestinamos. Tai reiškia, kad jei jūsų pelnas iš kriptovaliutų prekybos neviršija šios sumos, mokesčių mokėti nereikia.

Kaip pasinaudoti šia lengvata?
Jei metinis pelnas artėja prie 2500 €, verta laukti kitų metų, kad neviršytumėte limito.
Jei turite kelis sandorius su skirtingais pelnais, galima strategiškai parduoti mažesnius kiekius per kelis metus.

Laikyti kriptovaliutas ilgiau nei 1 metus

Kai kuriose šalyse ilgalaikis kriptovaliutų laikymas suteikia mokestines lengvatas. Lietuvoje tokios taisyklės nėra, tačiau jei parduodate kriptovaliutas dažnai, VMI gali vertinti jūsų veiklą kaip individualią veiklą, o ne investicijas.

Patartina:
Jei nenorite, kad prekyba būtų laikoma individualia veikla, nevykdykite itin dažnų sandorių.
Laikydami kriptovaliutas ilgesnį laiką, galite išvengti nereikalingo mokesčių skaičiavimo kasmet.

Kriptovaliutų keitimas į kitą kriptovaliutą

Keičiant vieną kriptovaliutą į kitą (pvz., BTC į ETH), gali atsirasti mokestinė prievolė, jei realizuojate pelną.

Galimi būdai optimizuoti:
Jei turite pelningą ir nuostolingą kriptovaliutų poziciją, galite jas parduoti tais pačiais metais, kad sumažintumėte bendrą apmokestinamą pelną.
Pasirinkite tinkamą momentą parduoti, kai kapitalo prieaugis yra minimalus.

Stakingo ir lendingo mokesčių optimizavimas

Pajamos iš stakingo ir lendingo apmokestinamos tada, kai jas gaunate, o ne kai parduodate.

Kaip optimizuoti?
Jei gaunate stakingo atlygį, galite jį reinvestuoti į kitas kriptovaliutas, kad pajamos nebūtų iškart išgrynintos.
Apsvarstykite platformas, kurios siūlo stakingą su išmokėjimais kitais metais.

Individuali veikla ar juridinis asmuo?

Jei užsiimate aktyvia prekyba, galite apsvarstyti verslo registravimą.

Galimi privalumai:
Individuali veikla gali leisti atskaityti tam tikras išlaidas (pvz., elektros sąnaudas mining’ui, įrangos nusidėvėjimą).
Įmonė gali taikyti pelno mokestį (5 % ar 15 %), kuris tam tikrais atvejais gali būti naudingesnis nei GPM.

Svarbu! Jei prekiaujate dideliais kiekiais ir vykdote nuolatinius sandorius, VMI gali priskirti jūsų veiklą verslui ir pareikalauti registruoti individualią veiklą arba įmonę.

Kokios baudos taikomos už nedeklaruotas kriptovaliutų pajamas?

Nedeklaruotos pajamos iš kriptovaliutų Lietuvoje gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant delspinigius, baudas ar net tyrimą dėl mokesčių vengimo. VMI vis aktyviau stebi kriptovaliutų rinką ir bendradarbiauja su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, todėl vis daugiau žmonių sulaukia patikrinimų.

Kas gali atsitikti, jei nedeklaruosite pajamų iš kriptovaliutų?

VMI gali atlikti mokestinį patikrinimą

• Jei jūsų banko sąskaitoje pastebimos didelės įplaukos iš kriptovaliutų biržų ar P2P platformų, VMI gali paprašyti pateikti duomenis apie sandorius.
• Jei nepateiksite įrodymų, pajamos gali būti laikomos „neaiškios kilmės“, o tai gali sukelti mokestines problemas.

Bus skaičiuojami delspinigiai už nesumokėtus mokesčius

• Už kiekvieną pavėluotą dieną VMI gali skaičiuoti 0,03 % delspinigius nuo nesumokėtos sumos.
• Jei mokesčiai nebuvo sumokėti kelerius metus, bendra suma gali gerokai išaugti.

Gali būti skirta bauda už mokesčių slėpimą

• Jei mokesčių suma neviršija 4000 € – gali būti skiriama bauda nuo 200 € iki 2000 €.
• Jei suma viršija 4000 € – bauda gali siekti nuo 3900 € iki 6000 € arba net būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Galimas mokestinis tyrimas dėl sąmoningo vengimo

• Jei VMI nustato, kad pajamos buvo slepiamos sąmoningai ir sistemingai, gali būti pradėtas tyrimas dėl mokesčių slėpimo.
• Tai gali baigtis ne tik baudomis, bet ir įpareigojimu sumokėti visus nesumokėtus mokesčius su delspinigiais.

Ką daryti, jei pamiršote deklaruoti pajamas?

• Deklaruokite savanoriškai – jei supratote, kad neįtraukėte pajamų, pateikite patikslintą GPM311 formą ir sumokėkite mokesčius su delspinigiais.
• Susisiekite su VMI – jei nežinote, kaip ištaisyti klaidą, galite kreiptis į VMI ir paaiškinti situaciją.
• Pasikonsultuokite su buhalteriu – jei pajamos iš kriptovaliutų yra didelės, verta gauti profesionalią pagalbą.

Kaip išvengti problemų su VMI?

• Tvarkykite savo sandorių istoriją – išsaugokite visus įsigijimo ir pardavimo duomenis.
• Pateikite deklaraciją laiku – iki gegužės 1 d. pateikite GPM311 formą per VMI sistemą.
• Pasinaudokite lengvatomis – jei pelnas neviršija 2500 €, jis neapmokestinamas.
• Būkite atsargūs su tarptautiniais pavedimais – VMI stebi įplaukas į Lietuvos bankus iš užsienio kriptovaliutų biržų.

Ateities perspektyvos: kaip gali keistis kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje?

Kriptovaliutų reguliavimas ir mokesčių politika visame pasaulyje nuolat keičiasi. Lietuvoje taip pat galima tikėtis naujų įstatymų ir mokesčių pakeitimų, nes valdžios institucijos siekia sukurti aiškesnes taisykles dėl virtualių valiutų apmokestinimo ir priežiūros.

ES reguliavimo pokyčiai ir jų įtaka Lietuvai

Europos Sąjunga siekia suvienodinti kriptovaliutų reguliavimą, todėl Lietuva privalės prisitaikyti prie naujų ES taisyklių. Svarbiausi pokyčiai:

MiCA (Markets in Crypto-Assets) reglamentas

• Naujasis ES reglamentas, kuris nustatys aiškesnes taisykles kriptovaliutų rinkai.
• Kriptovaliutų paslaugų teikėjai turės laikytis griežtesnių priežiūros reikalavimų.
• Didės skaidrumas, o tai reiškia, kad mokesčių institucijos galės lengviau stebėti sandorius.

DAC8 direktyva – automatinis duomenų apsikeitimas apie kriptovaliutų turėtojus

• VMI automatiškai gaus duomenis iš kriptovaliutų biržų, jei jos veikia ES teritorijoje.
• Tai reiškia, kad mokesčių vengimas taps dar sudėtingesnis.
• Tikėtina, kad nuo 2026 m. VMI galės automatiškai palyginti deklaruotas pajamas su realiais sandoriais.

Ar gali padidėti mokesčiai kriptovaliutoms Lietuvoje?

Nors šiuo metu gyventojų pajamų mokestis (GPM) kriptovaliutoms siekia 15 % (arba 20 %, jei pajamos viršija 120 VDU), kai kurios ES šalys jau kalba apie griežtesnį apmokestinimą.

Galimi pokyčiai ateityje:

Gali būti sumažinta neapmokestinama 2500 € kapitalo prieaugio riba.
Galima įvesti papildomą progresinį mokestį didelėms kriptovaliutų pajamoms.
Gali būti privalomas detalesnis sandorių registravimas ir atskaitomybė VMI.

Ką tai reiškia investuotojams?

• Didesnis reguliavimas = daugiau skaidrumo, bet ir daugiau biurokratijos.
• Reikės dar atidžiau tvarkyti savo sandorių apskaitą.
• Ilgalaikės investicijos gali būti labiau apsimokančios nei aktyvi prekyba.

Ar kriptovaliutų apmokestinimas Lietuvoje taps griežtesnis?

Lietuva jau dabar yra viena griežčiausiai reguliuojančių šalių Baltijos regione – čia veikiantys kriptovaliutų verslai privalo laikytis griežtų KYC (Know Your Customer) ir AML (Anti-Money Laundering) reikalavimų.

Valdžios institucijos gali toliau stiprinti priežiūrą:

• Tikėtina, kad Lietuva stiprins bendradarbiavimą su ES institucijomis, kad sumažintų galimybes išvengti mokesčių.
• Kriptovaliutų sandorių anonimiškumas mažės dėl reguliavimo, todėl VMI turės daugiau įrankių analizuoti prekybą.

Ar galima tikėtis lengvatų kriptovaliutų turėtojams?

Nors daugelis pokyčių sieks didesnio reguliavimo, kai kurios šalys jau svarsto lengvatas ilgalaikiams investuotojams. Lietuvoje šiuo metu nėra specialių lengvatų, bet ateityje gali būti įvestos šios priemonės:

• Ilgalaikių investicijų lengvatos: Kai kuriose šalyse, jei laikote kriptovaliutas ilgiau nei tam tikrą laikotarpį (pvz., 2–5 metus), kapitalo prieaugio mokestis yra mažesnis arba netaikomas.
• Mokesčių atskaitymai verslams: Jei juridinis asmuo naudoja kriptovaliutas verslo veikloje, gali būti taikomos tam tikros mokesčių lengvatos.
• Aiškesnės deklaravimo procedūros: VMI gali sukurti specialų įrankį kriptovaliutų mokesčiams apskaičiuoti, kad investuotojams būtų lengviau deklaruoti pajamas.

Pabaigai

Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje yra gana aiškiai reglamentuoti, tačiau vis dar išlieka daug niuansų, kuriuos turi žinoti investuotojai. Svarbiausia – suprasti, kada ir kaip reikia deklaruoti kriptovaliutų pajamas, kokie mokesčiai taikomi, ir kaip išvengti problemų su VMI.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia atsiminti:

Kapitalo prieaugio mokestis (GPM) – jei pelnas iš kriptovaliutų pardavimo viršija 2500 € per metus, reikia mokėti 15 % GPM, o jei pajamos viršija 120 VDU (~231 000 €) – taikomas 20 % tarifas.

Kriptovaliutų keitimas į kitą taip pat gali būti apmokestinamas, jei gaunate pelną.

Stakingo, lendingo ir mining’o pajamos yra apmokestinamos, net jei jų nepardavėte.

Deklaracija turi būti pateikta iki gegužės 1 d., o jei to nepadarysite – gali būti skiriamos baudos arba pritaikyti delspinigiai.

VMI vis labiau stebi kriptovaliutų sandorius, o ateityje dėl ES reguliavimo (DAC8, MiCA) mokesčių institucijos automatiškai gaus informaciją apie ES veikiančius vartotojus.

Mokesčius galima optimizuoti teisėtais būdais, pvz., pasinaudojant 2500 € lengvata, ilgiau laikant investicijas ar renkantis tinkamą pardavimo laiką.

Už nedeklaruotas pajamas gali grėsti baudos, delspinigiai ar net mokestinis tyrimas, todėl geriau viską apskaityti iš anksto.

Ko tikėtis ateityje?

• Griežtesnės priežiūros – VMI ir ES institucijos turės daugiau priemonių stebėti kriptovaliutų sandorius.
• Mokesčių lengvatų arba didesnių tarifų – priklausomai nuo politikos krypties, gali būti mažinama arba visiškai panaikinama 2500 € lengvata.
• Daugiau aiškumo dėl deklaravimo – galima tikėtis, kad Lietuvoje atsiras įrankiai, padedantys automatiškai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

Galutinis patarimas investuotojams:

• Tvarkykite savo kriptovaliutų apskaitą – saugokite sandorių istoriją ir turėkite visus reikiamus įrodymus.
• Nedelskite su deklaracija – geriau pateikti laiku nei susidurti su bausmėmis.
• Pasikonsultuokite su buhalteriu ar teisininku, jei jūsų pajamos iš kriptovaliutų yra reikšmingos.

Ar šis straipsnis buvo naudingas?

Jei turite papildomų klausimų apie kriptovaliutų mokesčius Lietuvoje, pasidalinkite jais komentaruose arba kreipkitės į specialistus, kurie padės su deklaravimu!

Nepamirškite pasidalinti šia informacija su kitais investuotojais!